Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/upvcom/domains/gabijagrusaite.com/public_html/wp-content/plugins/qtranslate-x/qtranslate_frontend.php on line 497

Warning: Parameter 2 to qtranxf_postsFilter() expected to be a reference, value given in /home/upvcom/domains/gabijagrusaite.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 307

Warning: Parameter 2 to qtranxf_postsFilter() expected to be a reference, value given in /home/upvcom/domains/gabijagrusaite.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 307
Tekstai | Gabija Grušaitė Tekstai – Gabija Grušaitė in english, please Knygos Tekstai

Warning: Parameter 2 to qtranxf_postsFilter() expected to be a reference, value given in /home/upvcom/domains/gabijagrusaite.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 307

Šeštadienis

Armėnų gatvėje ant šaligatvio ties granatų medžiu dėdė su rausvais šortais vynioja tinklą ieškodamas grobio, o aš geriu kavą galvodamas, kad tušti tinklai kloja žemę beveik kaip sniegas. O tada suprantu, kad niekuo nesiskiriu nuo žvejo, dienų dienom vynioju orą pindamas voratinklį iš žodžių, šeštadieniais viską ištrinu, sekmadieniais man skauda galvą. Pirmadienį šeštą vakare turiu pasimatymą su siena. Antradienį būu dzen buda, trečiadienį ieškau įkvėpimo baseino arba džeko dugne. Ketvirtadienį suprantu, kad dar nė nepradėjau ir todėl penktadieniais žiūriu į žveją ant kranto galvodamas dear saltoka, you‘re a damn pussy.
Stasys apie Beprasmybę
Rugsėjo 10, 2011

Tyla

Iš pradžių karštis atima žadą ir supiesi hamake it nokstantis vaisius, savaičių savaitėmis, mėnesiais atsisakydamas prabilti. Iš ryto nerdamas į baseiną pastebi įkypą saulės šėšėlį, it gyvatė slenkančiu per miestą ir išdegindama norą kalbėti, kvėpuoti, sapnuoti. Aplink nieko nėra, vanduo vis dar vėsus, medinės langinės aklinai užvertos. Vairuoji platų it laivas mersedesą palmėmis nusodintomis alėjomis ir kartais susimąstai, kad čia galėtų būti Los Andželas, Majamis, Keiptaunas, bet kur, kur palmė nesuteikia šėšėlio, bet kur, kur svyla padai prilietus kelią, kuriuo turėtum eiti.
Tu tyli ir pastebi vis daugiau detalių, pastebi moteris pakelėse ir kažkodėl pagalvoji, kad jos kinės, bet galėtum klysti, gal iš Indonezijos. Nedažyti, pavargę veidai, kurie kažkodėl sukelia geismą. Pastebi, kaip nervingai trukčioja jo rankos geriant kavą su ledu. Stiklinė rasoja ir vanduo varva žemyn, palikdamas pilkas dėmės ant jo šortų. Nusišypsai, galvodamas, kad nieko nekaltini, jog pamiršai savo vardą, nes šiaip ar taip žmogiškumas turėtų likti bevardis, kaip ir žiaurumas. Tau patinka karštas tropinis vėjas ir tai, kad žmonės neatpažįsta tavęs gatvėje.
Stasys apie Beprasmybę
Gegužės 09, 2011

Pas močiūtę kaime

Vasaros pas močiūtę kaime niekada nebūna ryškesnės, nei sėdint ant samanotų laiptų su kava, Indonezijos glūdumoje. Drėgmė, samanos, pėlėsiai, žolė – užuodi vaikystę ir atrodo, jog yra laikas, kurį visada nešiojiesi savyje, kuris nesibaigia, neprasideda, tik būna šalia, paralelinėje visatoje. Žiūriu į bananų lapus, palmes, tropinę žalumą ir suprantu, kaip lengva pamiršti, kas esi. Prisimenu dienas Londone, Niujorke, Paryžiuje, kai būni įkalintas veiksme, bijai žengti atgal ir pažiūrėti, ar visa tai verta tavęs, tavo metų, žilstančių plaukų ir begalinio nerimo prieš užmingant. Smėlio pilys, kurias vadiname gyvenimu, nebyra tik tuomet, kai be sustojimo pilame smėlį. Nėra pamatų, tik šitas drėgmės dvelksmas ir jausmas, jog jautiesi namuose, vietose, kuriose niekada nesitikėjai.

Stasys apie Beprasmybę
Sausio 24, 2011

Luakų Kava

Tarp ryžių laukų ir debesyse nuskendusių ugnikalnių kas rytą skamba kvietimas melstis. Geriu kavą su kondensuotu pienu, žiūrėdamas kaip žvejai traukia rytinį laiminį iš tinklų. Amerikietis iš Teksaso susijaudinęs pasakoja apie brangiausią kavą pasaulyje, kurią išsišika laukinės katės vardu luakai. Vos neužspringstu kava juokdamasis – jis iš tiesų sumokėjo keturiasdešimt dolerių už katės šūdą ir manė, jog tai buvo quite a good deal.
Turistai yra įdomūs padarai, jie keliauja per jūras ir marias, jog pamatytų dalykus, apie kuriuos totally didn‘t give a fuck a day before. Visi it maldininkai važiuoja žiūrėti didžiausios pasaulyje gėlės, kuri smirda labiau už bomžą trūlike, ir aš niekaip nesuprantu kodėl. Arba turas pažiūrėti kaip gaminamas rudasis cukrus. Atrodo, jog Vakaruose žmonės taip užprogramuoti kažką veikti, jog netgi per atostogas bijo sustoti ir pažiūrėti, jog visa jų veikla, reikalai, darbai, socialiniai tinklai tėra virtas katino šūdas. Jei būčiau dievas, paimčiau ir įmurkdyčiau jūsų galvas į tuštumą ir laikyčiau tol, kol kartu nuskęstume savo organiškame yen.
O kol kas guliu hamake ir bangos skalauja mano abstintetiškas smegenis.
Stasys apie Beprasmybę
Sausio 20, 2011

Skrydis

Lėktuvui skrodžiant aklinos nakties vidurius, jautiesi pernelyg pavargęs galvoti apie tai, kas laukia ten, apačioje, arba apie tai, ką palikai pūti atminties kertėje. Išvažiuoti beveik tas pats, kas mirti – gyvenimas tęsiasi, bet jau be tavęs. Sausas kondiciuonuotas plasmasinis lėktuvų oras; kelios avarinės švieselės salone; visi miega nepatogiai sumetę galvas vienas ant kito. Žiūriu į naktį už ovalaus langelio ir bijau sau pripažinti, jog iš tiesų nieko niekada nepasiilgstu, man nieko netrūksta ir visas socialinis voro tinklas, kurį kūriau metų metus, tebuvo šilko šydas, maskuojantis sielos naktį.
Šalia manęs sėdi dėdė sikhas su žaliu turbanu, jo oda it rusvas šilkas, o ūsai ir barza – mėnulio augmenija. Jis švyti tamsoje lyg porcelianas, išlietas iš tūkstantmečių atminties. Noriu jį pažadinti ir maldauti būti mano draugu.
Tripinu. Kažkas šnibžda: „Stasy, nežiūrėk čia, nes oželiu pavirsi“.
Galvoju, jog kažkur už užuolaidos lyg tropinės gėlės miega stiuardesės. Šita vieta nepriklauso jokiam laikui, pjauname naktį bandydami pasivyti dieną. Čia niekieno žemė ir man čia nepatinka.
Stasys apie Beprasmybę
Sausio 17, 2011

Cava

Geriu Cava, o ne fuckin‘ šampaną, ir man nebaisu, jog mano vynas putoja inkvizicija. Manęs negąsdina, jog ant eglutės kabinate šokoladą, kuri nuvalgote verkdami, vieni, šventiniais vakarais, kai šalia nėra Jėzaus ir tavo mamos. Tokie turbūt yra tie susižadėjimo ritualai, kai nori būti kartu no matter what, bet nebėra ką pasiūlyti, ko jau nebuvo, nebent tik laiką, nebent tik tai, ką atneš laikas.
Stasys apie Beprasmybę
Sausio 03, 2011

Archyvas